Širdies malda – tai vidinis balsas, kuris neprasiveržia žodžiais, bet juntamas lyg šiltas pulsas krūtinėje. Tai tas tylus, bet galingas vidinis virpėjimas, atsirandantis tada, kai žmogus pagaliau pamato savo tikruosius troškimus – ne tuos, kuriuos diktuoja pasaulis, o tuos, kurie kyla iš pačios esmės.
Tokia malda – tai sugrįžimas į savąjį centrą. Į tą vietą, kur nebereikia vaidmenų, apsimetimų, skubėjimo. Tik klausymasis. Tik suvokimas, kad kiekvienas tikras troškimas yra lyg kryptis, kurią tau rodo pati širdis.
Vėrinys ,,Širdies malda" tegul primena: ,,klausyk savo širdies tyliai. Ji visada pasako tiesą pirmiau, nei ją išgirsta protas."
