LIPDYTI SMILKALAI

LIPDYTI ŽOLELIŲ, MEDŽIŲ IR JŲ AŠARŲ (SAKŲ) SMILKALAI.
Tai mano rankų darbo kūriniai nuo pat žoliavimo, augalų džiovinimo bei paruošimo smilkalams ir, žinoma, jų nulipdymo kuriant įvairias formas.
Sakai pas mane atkeliauja iš miško pačiai surinkus juos arba iš vienuolynų, kur ten taip pat rankiniu būdu jos yra paruošiamos smilkymui. Atvežtinių dervų pagrindas - frankinsensas, mira arba benzoino derva. Įdomūs užvadinimai pasakoja iš kokio pasaulio krašto derva atkeliavusi.
Smilkalų deriniai visi unikalūs, skirtingi, kurti pačios, todėl juos tam tikra prasme galima pavadinti nišiniais. Vieni jų gimsta švelnesni, kiti ryškesni, stipresni, sodresni. Žinoma, vien ingredientų išvardijimo nepakanka. Geriausia pajausti gyvai arba atsiduoti netikėtumui išsirenkant intuityviai.
Tikiu, kad pajausite, jeigu kurie nors kvapai ar formos kvies :)
Įdomu ir tai, kad kiekvieną kartą smilkant bus vis kitas kvapo pajautimas, priklausomai nuo nuotaikos, būsenos, pačios erdvės kvapo. Tad geriausiai kvapas atsiskleis išvėdintoje patalpoje ar net lauke.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

KAIP JUOS SMILKYTI?

Patogiausia smilkalą uždegti nuo žvakės. Smilkalo nereiktų susmilkyti per vieną kartą, nebent yra smilkoma labai didelėje patalpoje ar lauke.

Kvapas pradžioje būna intensyvus. Neuostykite iš arti, nes gali sudirginti kvėpavimo takus. Tegul kvapas pats "ateina" iki Jūsų. 

Norint užgesinti reiktų pasiruošti atskirą dubenėlį su druska ar smėliu, kur galima būtų smilkalą "uždusinti". Šis indas taip pat puikiai pakeičia smilkalinę. Smilkalas puikiai stovi įstatytas į druską arba smėlį. 

Jokiu būdu negėsinkite su vandeniu, nes tai gali suardyti patį smilkalą arba geriausiu atveju tiesiog jis ilgai džius. 

Smilkyti reikia su priežiūra. Niekada nepalikite smilkalo uždegto vieno. Įsitikinkite, kad užgesinote. 

Šviesių ritualų!